Troleibusas (kitose valstybėse dar vadinamas elektriniu autobusu arba nebėginiu tramvajumi) yra gerai vilniečiams ir kauniečiams pažįstama viešojo transporto rūšis. Tai transporto priemonė, pagrindiniais konstrukcijos ypatumais niekuo nesiskirianti nuo įprasto autobuso, tačiau turinti elektrinį variklį bei maitinama iš kontaktinio tinklo, nutiesiamo virš gatvių, kuriomis turi važiuoti. Kontaktinį tinklą, skirtingai nuo tramvajaus, sudaro du lygiagretūs laidai. Antrasis laidas yra reikalingas todėl, kad troleibusams dažniausiai naudojamos guminės padangos, todėl grįžtamoji srovė negali būti nukreipiama į žemę ar bėgius, kaip tramvajuje.


Lenkiškasis "Solaris" troleibusas Kaune

Pasaulyje yra daug miestų, kuriuose važiuoja troleibusai. Be tokių privalumų, kaip aplinkosauginis aspektas, troleibusai taip pat yra pranašesni už autobusus bei tramvajus kalvotose vietovėse (elektrinis variklis šiuo atveju pranašesnis už dyzelinį, o guminės padangos – už tramvajaus metalinius ratus).

Vis dėlto, troleibusų pervežimų pajėgumai siekia tik iki 3000 keleivių per valandą viena kryptimi, kai troleibusas važiuotų truputį dažniau nei kas dvi minutes (maksimumą geriausiai galima paaiškinti šiais momentais: pirma, transporto priemonės pradeda trukdyti viena kitai nebetilpdamos į stoteles, antra, nuo šio taško pigiau yra eksploatuoti galingesnę transporto sistemą, pvz., tramvajų). Todėl troleibusas, bent jau mokslinės literatūros požiūriu, negali patenkinti Vilniaus miesto perspektyvinių viešojo transporto srautų, kurie, spaudoje skelbtais duomenimis, turėtų siekti 5-8 tūkst. keleivių per valandą viena kryptimi.

Pagrindiniai gamintojai: Škoda, Solaris.

Atnaujinta 2026 m. spalio 13 d.