Tramvajus - miesto keleivinis elektrinis traukinys, skirtas pervežti keleivius. Dažniausiai naudojamas tokiuose miestuose, kuriuose esamo srauto nebesugeba pervežti autobusai ar troleibusai. Paprastai tramvajaus bėgiai tiesiami gatvės vidury arba jos pakraščiuose, tačiau naujosios kartos tramvajus (greitasis tramvajus arba metro-tramvajus) miesto centre (ypač dideliuose miestuose) gali važiuoti ir tuneliais. Todėl nyksta skirtumas tarp tramvajaus ir metropoliteno, dažnai greitojo tramvajaus sistemą įdiegę miestai jo pavadinime naudoja žodį „metro“.
Žemagrindis Krokuvos (Lenkija) tramvajus. Fotografavo asociacijos narys
Briuselio tramvajus požeminėje stotyje. Fotografavo asociacijos narys
Tramvajus, kaip ir visos kitos transporto rūšys, plačiai aprašytas Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje anglų kalba.
Tiek Vilniuje siūlytas nutrauktas projektas, tiek Vakarų Europos miestuose pastaruoju metu įdiegtos tramvajaus sistemos yra ne tradicinis tramvajus, o greitasis tramvajus. Greitasis tramvajus (angl. light rail transit, dar kitaip fast tram ar net metro tram, dėl ko greitasis tramvajus kartais nepagrįstai painiojamas su metro sistema) – tai žemagrindė bėginė transporto priemonė, dažniausiai naudojanti pantografą, važiuojanti tik jai skirtomis eismo juostomis (ar erdve, jei važiuoja tunelyje ar ant estakadų), dėl to nepatenkanti į transporto spūstis ir turinti didesnį komercinį greitį nei paprastas tramvajus. Miesto centre greitasis tramvajus gali trumpose atkarpose eismo juostą dalintis su individualiu transportu ar neturėti fiziškai atskirtos juostos, nes toje miesto dalyje daugiau joks kitas transportas nevažiuoja.
Pirmosios naujosios kartos moderniojo tramvajaus linijos buvo pradėtos eksploatuoti dvidešimtojo amžiaus devintajame dešimtmetyje, o po to prasidėjo greitojo tramvajaus sistemų diegimo bumas – vietoje uždarytų tradicinio tramvajaus sistemų naujos greitojo tramvajaus linijos neseniai buvo nutiestos Dubline, Atėnuose, Paryžiuje, Barselonoje, Londone, diegiamos naujos greitojo tramvajaus sistemos Madride, Jeruzalėje, Norvegijos Bergeno mieste ir kituose miestuose. Tramvajus šiuo metu yra eksploatuojamas daugiau kaip 200 Europos miestų (tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Austrija, Italija, Ispanija). Greitojo tramvajaus populiarumas pastaraisiais dešimtmečiais išaugo dėl žymiai mažesnės kainos nei metropoliteno, užtikrinant panašų pervežimų komfortą. Įdomu tai, kad didžiausi Lenkijos miestai (nekalbame apie Varšuvą) dar iki devintojo dešimtmečio pabaigos puoselėjo planus įdiegti metropoliteną, o dešimtojo dešimtmečio antrojoje pusėje galutinai suprato milžiniškų investicijų reikalaujančių metro sistemų nerealistiškumą (bei netinkamumą pagal keleivių srautus) ir pradėjo savo tramvajų sistemų pertvarkymą pagal greitojo tramvajaus standartus.
Greitasis tramvajus labiausiai tinka aptarnauti 5-12 tūkst. keleivių per valandą viena kryptimi srautus. Pvz., Varšuvoje tramvajus atskirose atkarpose perveža 5-10 tūkst. keleivių per valandą viena kryptimi.
Viešai skelbtais skaičiavimais, Vilniuje šiuo metu atskirose atkarpose viešojo transporto keleivių srautai per valandą viena kryptimi piko metu siekia 5 tūkst., o planuojami perspektyviniai sieks iki 8 tūkst., todėl pagal esamus ir perspektyvinius keleivių srautus greitasis tramvajus vertintinas kaip tinkama viešojo transporto rūšis Vilniaus miestui (tačiau keleivių srautai yra tik vienas iš pasirinkimo kriterijų, taip pat reikia vertinti ir kitus kriterijus, o kritinis kriterijus yra finansinės galimybės).
Kitas liekantis atviras klausimas – ar tramvajus miesto centre turėtų važiuoti gatvėmis, ar po žeme (reikia atsižvelgti į tai, kad antžeminis kilometras kainuoja apie 50 mln. Lt, tuo tarpu po žeme – preliminariai apie 170 mln. Lt).
Pagrindiniai gamintojai: Bombardier, Alstom, Siemens Transportation Systems, Škoda, Leoliner Fahrzeug Bau, AnsaldoBreda, Construcciones y Auxiliar de Ferrocarriles (CAF), S.A., Stadler Rail AG, FIREMA Trasporti S.p.A., Končar, Gredelj ir kiti.
Žemagrindis Krokuvos (Lenkija) tramvajus. Fotografavo asociacijos narys
Briuselio tramvajus požeminėje stotyje. Fotografavo asociacijos narys
Tramvajus, kaip ir visos kitos transporto rūšys, plačiai aprašytas Vikipedijoje, laisvojoje enciklopedijoje anglų kalba.
Tiek Vilniuje siūlytas nutrauktas projektas, tiek Vakarų Europos miestuose pastaruoju metu įdiegtos tramvajaus sistemos yra ne tradicinis tramvajus, o greitasis tramvajus. Greitasis tramvajus (angl. light rail transit, dar kitaip fast tram ar net metro tram, dėl ko greitasis tramvajus kartais nepagrįstai painiojamas su metro sistema) – tai žemagrindė bėginė transporto priemonė, dažniausiai naudojanti pantografą, važiuojanti tik jai skirtomis eismo juostomis (ar erdve, jei važiuoja tunelyje ar ant estakadų), dėl to nepatenkanti į transporto spūstis ir turinti didesnį komercinį greitį nei paprastas tramvajus. Miesto centre greitasis tramvajus gali trumpose atkarpose eismo juostą dalintis su individualiu transportu ar neturėti fiziškai atskirtos juostos, nes toje miesto dalyje daugiau joks kitas transportas nevažiuoja.
Pirmosios naujosios kartos moderniojo tramvajaus linijos buvo pradėtos eksploatuoti dvidešimtojo amžiaus devintajame dešimtmetyje, o po to prasidėjo greitojo tramvajaus sistemų diegimo bumas – vietoje uždarytų tradicinio tramvajaus sistemų naujos greitojo tramvajaus linijos neseniai buvo nutiestos Dubline, Atėnuose, Paryžiuje, Barselonoje, Londone, diegiamos naujos greitojo tramvajaus sistemos Madride, Jeruzalėje, Norvegijos Bergeno mieste ir kituose miestuose. Tramvajus šiuo metu yra eksploatuojamas daugiau kaip 200 Europos miestų (tokiose šalyse kaip Didžioji Britanija, Vokietija, Prancūzija, Austrija, Italija, Ispanija). Greitojo tramvajaus populiarumas pastaraisiais dešimtmečiais išaugo dėl žymiai mažesnės kainos nei metropoliteno, užtikrinant panašų pervežimų komfortą. Įdomu tai, kad didžiausi Lenkijos miestai (nekalbame apie Varšuvą) dar iki devintojo dešimtmečio pabaigos puoselėjo planus įdiegti metropoliteną, o dešimtojo dešimtmečio antrojoje pusėje galutinai suprato milžiniškų investicijų reikalaujančių metro sistemų nerealistiškumą (bei netinkamumą pagal keleivių srautus) ir pradėjo savo tramvajų sistemų pertvarkymą pagal greitojo tramvajaus standartus.
Greitasis tramvajus labiausiai tinka aptarnauti 5-12 tūkst. keleivių per valandą viena kryptimi srautus. Pvz., Varšuvoje tramvajus atskirose atkarpose perveža 5-10 tūkst. keleivių per valandą viena kryptimi.
Viešai skelbtais skaičiavimais, Vilniuje šiuo metu atskirose atkarpose viešojo transporto keleivių srautai per valandą viena kryptimi piko metu siekia 5 tūkst., o planuojami perspektyviniai sieks iki 8 tūkst., todėl pagal esamus ir perspektyvinius keleivių srautus greitasis tramvajus vertintinas kaip tinkama viešojo transporto rūšis Vilniaus miestui (tačiau keleivių srautai yra tik vienas iš pasirinkimo kriterijų, taip pat reikia vertinti ir kitus kriterijus, o kritinis kriterijus yra finansinės galimybės).
Kitas liekantis atviras klausimas – ar tramvajus miesto centre turėtų važiuoti gatvėmis, ar po žeme (reikia atsižvelgti į tai, kad antžeminis kilometras kainuoja apie 50 mln. Lt, tuo tarpu po žeme – preliminariai apie 170 mln. Lt).
Pagrindiniai gamintojai: Bombardier, Alstom, Siemens Transportation Systems, Škoda, Leoliner Fahrzeug Bau, AnsaldoBreda, Construcciones y Auxiliar de Ferrocarriles (CAF), S.A., Stadler Rail AG, FIREMA Trasporti S.p.A., Končar, Gredelj ir kiti.
Atnaujinta 2026 m. spalio 13 d.